Žiema bitininkui – ne tik tylus avilys. Tai ir savaitgalio darbeliai namuose, kai virtuvėje šyla vaškas, rankos kvepia medumi ir sakais, o mintys sukasi apie žmones. Apie šeimas. Apie mamas, kurios kasdien renkasi sąmoningiau.

Vaško drobeles gaminu savo rankomis, savo virtuvėje. Gal jų kraštelis ne visada idealiai lygus, gal spalva vietomis sodresnė – tokia, kokią duoda natūralus vaškas ir sakai. Tačiau kiekviena drobelė turi daugiau nei formą – ji pilna gerų minčių ir rūpesčio. Tai daiktas, sukurtas ne skubėjimui, o naudojimui.

Vis dažniau vaško drobeles renkasi mylinčios, atsakingos mamos – vietoj plastiko, vietoj vienkartinių sprendimų. Ir ne be priežasties. Vaško drobelės – tai natūrali, daugkartinė maisto pakuotės alternatyva, tinkanti duonai, sūriui, daržovėms, vaisiams ar dubenėliams uždengti. Jos priglunda nuo rankų šilumos, leidžia maistui „kvėpuoti“ ir padeda ilgiau išlikti šviežiam.

Tiesa, kaip ir visa, kas natūralu ir tikra, vaško drobelės reikalauja šiek tiek žinojimo ir priežiūros. Jų nevalia naudoti su karštu maistu ar žalia mėsa, negalima plauti karštu vandeniu. Tačiau tai ne trūkumas – tai kvietimas gyventi lėčiau, sąmoningiau. Naudoti, išplauti vėsiu vandeniu, išdžiovinti ir vėl naudoti. Paprasta. Tikra.

Galima sakyti – šiokia tokia „zabova“. Tačiau vaško drobelių naudojimas – mažas, bet prasmingas žingsnis švaresnių namų ir švaresnio pasaulio link. Mažiau plastiko, daugiau natūralumo, daugiau pagarbos tam, ką dedame ant stalo.

Tokie tie žiemos bitininkų darbai – ramūs, lėti ir labai prasmingi. Kai vaškas tampa ne tik bičių darbo rezultatu, bet ir kasdieniu pasirinkimu gyventi švariau.

‍

‍